I skyrius        

                              Judėjimo teorija* 

 

  Įvadas

    Gamta yra  įvairiausiais aspektais vieninga sistema.

 “Gamta evoliucionavo savaime, joje vyko tiek destrukcija, tiek ir konstrukcija. Vienos struktūros nyko, kitos formavosi iš naujo.

Destrukcija didesnių problemų nekėlė - ją tvirtai grindė fizika, jos termodinamikos dėsniai. Keblumus kėlė gyvoji gamta, kur organizmai patys savaime vystėsi, sudėtingėjo: augalas - iš sėklos, paukštis - iš kiaušinio, gyvūnas - iš gemalo.

Nežiūrint didžiulių pastangų, suprasti iki galo sudėtingėjimo principų nepavyko iki šiol. Tebediskutuojama, kur ir kaip sukaupta pradinė informacija, kaip ji panaudojama, kokie procesai vyksta molekulių, ląstelių, organų ir viso organizmo mastu ir kodėl. Šie tyrimai nepaprastai sudėtingi ir neparankūs dar ir todėl, kad negyvojoje gamtoje panašūs reiškiniai nestebimi. “ (citata)   

                                                                                                         ( http://msi.lms.lt/rtdresult/self_l.html )

                                                                                                                               

   Žemiau paliestuose sprendimuose, dėsningumuose gyvoji gamta fizikai principinių keblumų nebesukelia, priešingai,  viskas tampa suprantamiau, logiškiau, privalomiau ir pan.

   Čia bus  įvesta, aptarta esama, nauja Gamtos tendencija: žemesni judėjimo laipsniai sukelia, formuoja sekančius judėjimo laipsnius, kurie savo ruožtu formuoja dar sekančius ir t.t.

    Kita Gamtos tendencija: visų iš principo įmanomų kitimo būdų apibrėžtinumas būsenų kaitoje.

 

  Visa tai smulkiau ir bus aiškinama dėstymo eigoje. 

 

*kiek vėliau tai taps kitos teorijos dalimi.

 
 

  Skyriaus turinys:
 
    
1. Judėjimas
       1.1. Kiekybiniai judėjimo laipsniai
       1.2. Kokybiniai judėjimo laipsniai
   
  2. Kitimo būdai
    
3. Praktinis ir teorinis taikymas